2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Sunday

Galėtų visad ir būt toks ruduo! Nešalta, saulutė žeme ritinėjasi, dangus giedras. Čiki piki tiesiog. Tada net sekmadieniai praranda savo keistą nuotaiką. Net ir sekmadieniais tada būna linksma. 
Sekmadienis, žinoma, prasidėjo filmu, kakava ir nenoru keltis iš lovos. Bet kai graži diena, tenka prisiversti iškišt nosį laukan. O su kuo daugiau, jei ne su nuostabiausiąja K.! Gi mes nelabai ir ištvertumėm visą savaitgalį nesusitikusios!
Kai šilta, be ledų neapsieisi. Kas be ko, ir be pokalbių apie šiltuosius kraštus (kas tik pasvajojo, kas realiai viską apgalvojo). Apvaikščiojusios parką sustojom prisėst laaaabai gražioj vietoj. Bet aišku buvo ir nedidelis minusiukas - ten vorų neišpasakytai daug! Atsigėrėm arbatos, pasvajojom, pakalbėjom ir teko vėl grįžt į realybę su namų darbais ir kitais nemaloniais pribambasais.













Mano varškytė!



Nors atrodo, kad myli, gal ne visada moki parodyt. Ir gal kartais net nesupranti kaip myli, kol nieko nenutinka. O kai jau iškyla kažkoks pavojus... Nusiminusios akys, žiūrinčios į tave, ir ta uodega, kuri be perstojo juda į šonus. Toks jausmas, kad ji bando kompensuoti tai, kad nenori judėti, vaikščioti, žaisti. Tik guli, nieko nevalgo, niekur neina. Bet nieko, viskas bus gerai. O dabar lašalinės, leidžiami vaistai, kraujo tyrimai ir visa kita...

2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

I want my summer life back!

Summer time and the living is easy...
Kaip pasiilgau to visiško atsipalaidavimo, kai jauti, kad turi dar porą laisvų mėnesių, net nežinai ką veikti, todėl visą dieną gulinėji. 


Kaip norėčiau, kad nuo rytdienos vėl prasidėtų vasarą, tik šįkart - nesibaigtų.


Ei!

Ei, mergyt, pasiilgau mūsų nesąmonių, pokalbių apie savęs neįvertinimą, valgymo nemokamai (!), svajojimo, vaikščiojimo pirmyn ir atgal be prasmės, garsios muzikos klausymo ir klykimo, nusiskundimų, kad čia nėra nei vieno normalaus bachūro, trikampiukų valgymo su šalta arbata ir gatvių tyrinimo! 
Pasiilgau tavęs!
Didelė pica + kakava nemokamai





Penktadienis! Bet aš jaučiuosi tokia pervargusi, kad noriu tik gulėti prie tv apsikamšius pledu, gerdama karštą braškinę arbatą ir žiūrėdama filmus. Pirmas mano sąraše - ,,Tiltas į Terabitiją". Nesvarbu, kad jį jau mačiau. Mano atmintis, nepaisydama mano amžiaus, smarkiai šlubuoja. Iš dalies gerai, nesu tokia išranki filmams. Po to nusimato ,,Garfildo" žiūrėjimas. Dievinu jį!!! 


Ahhh... Tikiuos ryt mano nuotaika pasikeis. Reikia tik gero, ilgo miego ir galvos pravėdinimo.

2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

Pakankamai





Galvytė perkaitusi, akytės užtinusios. Jaučiuosi kaip pervažiuota tanku. Kažkokia sulūžus. Noriu atostogų, saulės vonių, apelsinų sulčių su milijonu ledukų ir savo nuosavo papludimio prie bet kurios skaidrios jūros. Gaila, bet tai ir lieka tik mano galvoje. 
Nežinau, man sekasi gerai ar blogai. Nei taip, nei anaip. Nieko blogo, bet nieko ir gero. 


AČIŪ DIEVUI, savaitė eina į pabaigą(!) Bent dvi dienos be jokių rašinėlių, kontrolinių ir atsakinėjimo. Nuo visko jau ir galva sukas.
Esu pikta, pastarosiom dienom. Ant savęs. Ir nežinau už ką. Galbūt manau, kad galėčiau padaryt viską dar geriau nei darau. Gal ir galėčiau, jei kas nors man duotų daugiau miego ir mažiau nereikalingos informacijos.
Nepaisant viso šito, aš gyvenu gerai, man linksma ir esu pakankamai laiminga. P a k a n k a m a i.



                                      

2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Noriu atgal!

Kodėl lauke taip šalta?! Vos prasidėjus rudeniui visai neliko saulės. Toks jausmas, kad kažkas ant mūsų labai supyko ir užsiundė debesį, kuris, atrodo, visai nesiruošia judintis. Lyja diena iš dienos. Be perstojo. Toks jausmas, kad net nebeatsimenu kaip atrodo normali diena, kas yra šiluma.
O blogas oras gadina ir nuotaikas...

Sušalusi, vis dar serganti, prisiminiau vasarą! Ir Turkiją... Nuskraidinkit mane atgal! Tuoj pat!

Kodėl pas mus nėra skaidraus vandens ir kalnų?

Dievinu šituos vaizdus...

... ir prieplauką.

Naktinis gyvenimas tai be žodžių.

Patiko man raftingas! Ir net nebuvo taip baisu, kaip visi sakė.

Mamytė ir tėtukas.

Ahhh......

Jau vien dėl vandens ten grįžčiau ir grįžčiau.