Vėl sekmadienis

Kažkoks keistas sekmadienis buvo. Lyg laukčiau kažko. Gal sugrįžtančių tėvų, gal pirmadienio (net neįsivaizduoju, kodėl turėčiau), gal greitesnio kitos savaitės pasibaigimo. Jaučiuosi išsekus, nusikamavus ir pavargus nuo gyvenimo. Pastaruoju metu geriausi mano draugai - šilta lova ir miegas. Tikiuosi tai greit pasikeis...

VIP

Buvo, manau, skaniausias mūsų VIP'inis vakaras. Bent jau kol kas!

Kad ir pora minučių su tavim, padaro mano dieną daug šviesesnę. Net jei ir ima miegas, sunku dainuot skaudančia gerkle, o chatroullete'ėj nieko gero. Vistiek tūkstantį kartų linksmiau sėdėt su tavim. 

Vaa, o dabar einu pabaigt šitą kinišką vištieną ir ledus!

Kaip senais gerais laikais

Friday night! It's time to party!

Svarbiausia gėrimai...

...ir užkandžiai...

... ir maistas.

Bandžiau apsimest, kad moku pozuot.

Truputi mielos.

Truputi tikrųjų veidų.

Jou!

...

Vis dar bandom pozuot.

Kai Mantei visai pavažiuoja stogas, ji dirba giltine.

Pagaliau

Pagaliau pagaliau pagaliau baigėsi sunkioji savaitės dalis. Atrodo, vasaros net nebuvo. Išvis, jokių atostogų pėdsakų. 

Savaitgalis tikriausiai vienintelė vieta, kurioje norisi pasilikti. 

Nekenčiu sirgti!

FU! Nekenčiu sirgti!
Gripas tikriausiai vienas iš šlykščiausių dalykų pasaulyje. Ne tik dėl to, kad svaigstanti galva neleidžia blaiviai mąstyt ir atrodo, kad tuoj iškrisi iš pado, net ne todėl, kad sunku gerti/valgyti dėl skaudančios gerklės ar nosis nuo slogos atrodo klaikiai raudona, bet svarbiausia tai, kad visai nelieka nuotaikos. Pyksti ant visų, nenori bendrauti. Nemėgstu būti tokia.

Ahhhh, greičiau pasveikčiau...

Ligoniukės pusryčiai.

Pastarosiomis dienomis nesiskiriu su šitais.

My new stuff

Dievinu savo lovą!!!

Kažkodėl man labai labai patinka šita nauja kėdė.

Vėl gavau nuo mamytės kvepalų. Čiuju geresnės mamos už ją nerasi.

Bandau parodyt, kaip labai sergu.

Tiek, kiek gali gauti

Kad ir šimtus kartų galvočiau, kad mano gyvenimas blogas, kad viskas aplink negerai, ateis ta diena, greičiau akimirka, kai nusišypsosiu, supratus, kad turiu viską ko reikia.
Aš pati sau visad visad gadinu gyvenimą norėdama dar daugiau kai turiu užtektinai. O juk tereikia turėt tiek, kiek gali gauti.

http://www.youtube.com/watch?v=BzVNYhfVDxM&feature=player_embedded#!

Vitrinos

''Kai kurie dalykai turėtų visą laiką išlikti tokie, kokie yra. Juos reikėtų sudėti į dideles vitrinas, kad niekas neliestų." (D.Selindžeris ,,Rugiuose prie bedugnės")

Dabar man irgi taip atrodo. Norėčiau visas tikras akimirkas sudėti į vitrinas. Tikras. Kai nėra apsimetinėjimų, melo, kai viskas nuoširdu ir... tikra. Norėčiau susidėti savo mylimiausių žmonių šypsenas. Tas tikrąsias. Ne tas, kurias nutaiso prieš fotoaparatą. Norėčiau, kad mūsų pačių sugalvotos tradicijos visad liktų tokios, kokios yra. Daug ko norėčiau.

Norėčiau sustabdyti pasaulį, kai visi šypsosi, įdėti jį į matomiausią vitriną ir kaskart, kai pasidaro liūdną, atsisėsti prieš ją ir žiūrėti. Gal tada nesijausčiau tokia vieniša tarp daugybės žmonių.