2010 m. birželio 29 d., antradienis
Mums dar ne vakaras
Vakare daug valgyt negalima, bet MUMS DAR NE VAKARAS!
Ledai, sumuštiniai, saldainiai ir žinoma kava iškeliavo į kiemą. Apsigaubusios pledais (kad mūsų nesuvalgytų tie maži kraugeriai - uodai), įsitaisiusios kėdėse leidome vakarą su šiksnosparniais, skraidančiais virš galvų. Galėjom taip sėdėt visą naktį ir nepajudėt.
Kaip visada daug daug juoko, mėtymusi iš žolės, " I would like to buy a hamburger" ir so on.
2010 m. birželio 26 d., šeštadienis
Medaus mėnesis
Antistresas - tikrai tikrai pateisina pavadinimą.
Ta šypsenėlė, kurią laaaabai mėgstu.
Tipo palaižyk ką nors dryžuoto.
Paukščiai žudikai puola.
Paukščiai žudikai 2.
Ahhh, pagaliau jūra.
O kaip gulėjimas kopose be kažko šalto.
Tipo palaižyk ką nors dryžuoto.
Paukščiai žudikai puola.
Paukščiai žudikai 2.
Ahhh, pagaliau jūra.
O kaip gulėjimas kopose be kažko šalto.
Na net nežinau ką galiu pasakyti apie mūsų medaus mėnesį. Kokteiliukai, kruizai, jūra, saulė, smėlis. Tiesiog VIP. Kas gali būt geriau? Na nebent tas viešbutis Abu Dabį.
Nors pirma buvom nusikamavusios - viena miegojo per mažai, kita - per daug - po filmo iškart atsigavom. O 'Antistresas'! Pasimiršo viskas viskas. Šypsena ligi ausų.
Vėliau jūra. Ahh, taip ir norėjos ten pasilikt.
Nors pirma buvom nusikamavusios - viena miegojo per mažai, kita - per daug - po filmo iškart atsigavom. O 'Antistresas'! Pasimiršo viskas viskas. Šypsena ligi ausų.
Vėliau jūra. Ahh, taip ir norėjos ten pasilikt.
2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis
2010 m. birželio 23 d., trečiadienis
Toli bėgt nenoriu
Viskas būtų taip gerai, bet ta kontrolė pradeda užknist. Tiek nedaug betrūksta iki visiškai visiškai supah gyvenimo, bet kasdien kas nors stengias mane nuleist ant žemės. Tėvai, aplinkiniai, draugai. Jie pasako tuos žodžiu, kuriuos aš pati norėčiau pasakyt sau. Bet kol nesakau, bent širdies neskauda.
Turiu save kontroliuoti, net jei būtent dabar noriu kažko, turiu atsisakyti vien todėl, kad vėliau tai gali sukelti problemų. Turiu būti savimi, bet ribota savimi - galvot ką sakau, nesakyt ką galvoju. Tai pradeda užknisti. Norisi tiesiog bėgt.
Bet nėra kur. O toli bėgt aš nenoriu.
Turiu save kontroliuoti, net jei būtent dabar noriu kažko, turiu atsisakyti vien todėl, kad vėliau tai gali sukelti problemų. Turiu būti savimi, bet ribota savimi - galvot ką sakau, nesakyt ką galvoju. Tai pradeda užknisti. Norisi tiesiog bėgt.
Bet nėra kur. O toli bėgt aš nenoriu.
Tuščios gatvės
Gaila, kad galvoju ne apie ėjimą.
Kažkurioj kertelėj, smegenų kamputy, sukasi mintys apie tai, ką pasirinkti:
netikrą meilę ar svajones, kurios neišsipildys,
kitų laimę ar savąją, kuri gali būti tik įsivaizduojama,
Kažkurioj kertelėj, smegenų kamputy, sukasi mintys apie tai, ką pasirinkti:
netikrą meilę ar svajones, kurios neišsipildys,
kitų laimę ar savąją, kuri gali būti tik įsivaizduojama,
laukimą ar skubėjimą, nes nebėra ko laukti,
viltį ar pasidavimą,
ar tiesiog nusispjauti ant visko.
2010 m. birželio 22 d., antradienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)