''Kai kurie dalykai turėtų visą laiką išlikti tokie, kokie yra. Juos reikėtų sudėti į dideles vitrinas, kad niekas neliestų." (D.Selindžeris ,,Rugiuose prie bedugnės")
Dabar man irgi taip atrodo. Norėčiau visas tikras akimirkas sudėti į vitrinas. Tikras. Kai nėra apsimetinėjimų, melo, kai viskas nuoširdu ir... tikra. Norėčiau susidėti savo mylimiausių žmonių šypsenas. Tas tikrąsias. Ne tas, kurias nutaiso prieš fotoaparatą. Norėčiau, kad mūsų pačių sugalvotos tradicijos visad liktų tokios, kokios yra. Daug ko norėčiau.
Norėčiau sustabdyti pasaulį, kai visi šypsosi, įdėti jį į matomiausią vitriną ir kaskart, kai pasidaro liūdną, atsisėsti prieš ją ir žiūrėti. Gal tada nesijausčiau tokia vieniša tarp daugybės žmonių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą